Pažintis su skruzdėlyte.

    Toli už Šiaulių, prie miško buvo senas bičių avilys. Jame gyveno Bitė Ritė. Kuri buvo visai kitokia nei kitos bitės. Ji troško keliauti ir pažinti pasaulį, o ne tik ryte skraidyti tarp gėlių, o vakare ilsėtis avilyje.

    Vieną pavasario dieną Bitė Ritė tvirtai nusprendė. 

-Keliausiu aplink pasaulį... Kelionė aplink pasaulį prasideda dabar!!!

Ir išskrido. Dienomis ji skrido, o vakarais ilsėdavosi pievose ant žiedų. Vieną vakarą, nutūpusi ant ramunės žiedo, išgirdo pagalbos šauksmą.

-Ei ar yra kas čia? PAGALBOS...!!! Šaukė įstrigusi skruzdėlytė. Nusileidusi bitė ant žemės, pamatė, jog skruzdelytės kojos kažkur įklimpusios. 

-Labas, aš Bitė Ritė, kuo tau galiu padėti?

-Mano kojos įklimpo, negaliu grįžti į savo namus-skruzdėlyną. Mano draugės nukeliavo ir likau čia viena. Tuoj naktis, turiu skubėti namo. 

Bitė apuostė tą daiktą, kur kojos įklimpo. 

-Taip gardžiai kvepia. Kas čia? Galima valgyti? Mmm taip norėčiau.

-Tik nevalgyk ir nesiliesk, čia kramtomoji guma... ją vabalai suvalgę ar prie jos prikibę gali numirti. Padėk man greičiau.   Paaiškino skruzdėlė.

-Oi kaip baisu. Na tada traukiu tave už pažastų.

Bitutė nors po dienos skrydžio buvo pavargusi, bet stipriai patempusi skruzdę, ją ištraukė. 

-Bet kaip mes galime tą gumą užmaskuoti, kad daugiau niekas neįklimtų? -Klausė bitė, skruzdėlės.

-Pabandykime ją užkasti smėliu. O kad visi žmonės žinotų, jog guma išmestą gamtoje mus didelė bėda. Skaniai kvepi, bet gali pražudyti. - Pagalvojo skruzdėlytė.

Užkasusios gumą Bitė Ritė ir skruzdėlė atsisveikino ir pasuko savo keliais. Bitė pailsėjusi per naktį, ryte vėl tęsė savo kelionę ir nukeliavo į...

Pasaką kūrė; mokytoja Toma Cedronienė ir ugdytiniai Izabelė, Ignas M., Leonardas. Iliustraciją kūtė     Arielė, Leonardas, Izabelė. Šiaulių L/D ,,Dainelė". Lietuva

Šiaulių l/d "Dainelė" gr. „Saulytė“ vaikai ir mokytoja Rasa Šurkienė

Išgelbėkime savo namus

Kai Bitė Ritė su kitomis bitutėmis pievoje rinko medų, sutiko nuliūdusius ir išsigandusius boružėlę, žiogą ir drugelį. Vabaliukai galvojo, kaip gelbėti savo namus, nes pievoje pamatė degantį daiktą. 

- Kuo greičiau ieškokime vandens lašelio, taip galėsime užgesinti, -patarė žiogas.

- Kokie neatsakingi gyvūnai taip elgiasi?, - sušuko boružėlė ir nuskrido ieškoti lašelio vandens.

Vabaliukų rinko rasos lašelius ir gesino gaisrą.

Kai daiktas pagaliau užgeso, vabaliukai apsidžiaugė, kad pavyko išgelbėti namus.

- Tie, kurie taip neatsakingai pasielgėte, nebūkite abejingi, juk šioje žemėje esate ne vieni,  - sušuko Bitė Ritė žiūrėdama į dangų, tarsi tikėdama, kad išgirs jos riksmą ir nuskrido toliau.

Ankstų  rytą, Bitė Ritė sugalvojo kelionę į saulėtą Turkiją, prie jūros. Nuvykusi vaikščiojo, džiaugėsi saule ir šiluma.. Ėjo ėjo ir pamatė šalia kranto išsigandusį žalią Vikšrą. Klausia jo: 

- Kas atsitiko, ko tu toks liūdnas ir išsigandęs?

Vikšras atsakė: 

- Susiradau maisto, tačiau negaliu jo pasiekti, kažkas ėjo ir numetė tuščią plastikinį butelį. Gal galėtum man padėti surasti šiukšlių konteinerį ir panaikinti šitas atliekas? - paklausė jis.

- Žinoma. Padėsiu tau išmesti šias atliekas, juk gamtą reikia mylėti ir saugoti, o šiukšles rūšiuoti - atsakė Bitė Ritė.

- Ačiū, tau bitute. Tu esi tikra mano gelbėtoja! - nusišypsojo Vikšras.

- Smagu padėti. Tuoj viską sutvarkysime ir surasime tau naujo maisto.

Kai atliekos buvo surinktos, surado naujų, žalių lapų. Paskui Bitė Ritė ruošėsi skrydžiui į gimtąją šalį ir palinkėjo vikšrui mylėti ir rūpintis gamta, nebūti abejingam. Gamta - mūsų namai! Sudūzgė bitutė ir nuskrido toliau, mojuodama naujam draugui Vikšrui. 

Šiaulių lopšelis-darželis ,,Pupų pėdas", ,,Meškučiai" grupė. Mokytoja Simona Pluščiauskienė   

. Bitė Ritė decided to visit her friend the stork who lives by the stream. The stork was sad because after the peoples picnic yesterday, glass was thrown everywhere and the stork cut its leg.BITĖ Ritė called all the inhabitants of the meadow to collect glasses. Lets protect nature, because it is everyounes home.

Rūta  Mencevičienė  Alytaus l-d ,,Saulutė'' Lietuva.

,Bitė Ritė nusprendė aplankyti prie upelio gyvenantį gandrą. Gandras pasitiko Bitę Ritę liūdnas, nes po vakarykščio žmonių pikniko, visur mėtėsi daug stiklų. 

,-Bite, aš įsipjoviau koją į stiklą, reikia surinkti visus stiklus.

,Bitė Ritė sukvietė visus pievos gyventojus rinkti stiklus. Saugokim gamtą, tai mūsų visų namai.  

Rūta  Mencevičienė su ,,Giliukų'' grupės vaikais. Alytus l-d ,,Saulutė''.

          BITUTĖ DARBŠTUOLYTĖ GAMTOS MYLĖTOJA

    Kartą maža bitė Vardu Ritė nusprendė išskristi iš savo avilio ir aplankyti visus žemynus. Ji norėjo pamatyti , kaip žmonės gyvena, ir padėti augalams augti ir žydėti. Skrisdama ji susitiko draugę Boružę -Ružę, kad būtų linksmiau skrido abi. Skrisdamos pavargo ir tada nutūpė į pievą. Pievoje gyveno kirmėlaitė, ji sakė kad pieva yra užteršta , trąšomis.  Ritė ir Ružė skrido į Europą. Ten jos apsilankė gražiuose Prancūzijos lavandų laukuose ir padėjo augalams gauti daugiau mažų sėklų. Po nuskrido  Aziją, kur aplankė spalvingus Kinijos sodus. Bitutė Ritė buvo stebuklinga apdulkintoja, padedanti augalams augti ir žydėti.

    Toliau jos skrido į Afriką. Ten jos pamatė didžiulius dykumų plotus ir sausus miškus. Bitutė suprato, kad  šiose vietose reikia daugiau medžių ir augalų, kad  būtų sumažinta žemės tarša. Ji padėjo apdulkinti egzotiškus augalus ir prisidėjo prie jų augimo.

Galų gale nuskrido abi į Ameriką. Ten ji pamatė didžiulius  miškus, kurie buvo kertami ir naudojami statyboms. Bitutė nusprendė padėti  augalams atsinaujinti ir a ir apdulkinti medžius, kad būtų išsaugota gamta.

Alytaus lopšelis -darželis "Boružėlė", "Žvaigždučių","Gr. Mokytoja Rasa Kyguolienė

Po ilgos kelionės abi grįžo pavargusios  namo. Bitutė ritė į savo avilį, o Boružė - Ružė, nutūpė žolėje. Bitutė buvo pavargusi, bet laiminga. Jos kelionė padėjo ne tik augalams, bet ir žmonėms. Bitės yra svarbios biloginei įvairovei ir žmonių gerovei. Jų darbas yra vertingas ir nepakeičiamas.

    Bitės yra darbštumo simbolis, bet ir mūsų planetos apsaugotojos. Jos padeda išsaugoti gamtą ir užtikrina, kad mes turėtume maisto ir gėrimų.

Bitei Ritei buvo trys metai. Ji gyveno lauke savo namelyje – avilyje. Bitė

 Ritė gyveno su kitomis bitėmis ir mama. Ji turėjo 4 metų sesytę Ūlą. 

Dienomis skraidė po pievas ir rinko nektarą. Jos gamino medų iš gėlyčių.

Bitė Ritė turėjo draugę varlytę Gražuolytę. Jos draugė varlytė gyveno vandenyje.  

        Vieną dieną nuskridusios aplankyti Varlytės, bitės rado ją labai

 liūdna.  Bitė Ritė paklausė, kodėl Gražuolytė liūdna. Varlytė joms pasakė, 

kad kažkas į jos upelį primėtė šiukšlių ir vanduo pasidarė nešvarus.

       Bitės išskrido pasikviesti savo draugus, slieką ir vabaliuką, į pagalbą. Bičių draugai išgirdę apie varlytės nelaimę atskubėjo į pagalbą.

 Visi draugiškai surinko vandenyje primėtytas šiukšles, jas išmetė į šiukšlių dėžę. Varlytė džiaugėsi draugų pagalba ir pakvietė visus atsigerti arbatos. 

            Negalima mėtyti šiukšlių į vandenį, nes jos kenkia vandenyje gyvenantiems gyvūnams ir gali juos sužeisti. Šiukšles reikia mesti į konteinerį.

Pasakos autoriai: Kauno lopšelio darželio 

„Ežiukas“ „Klevelių“ grupės ugdytiniai 

su mokytoja Nijole Račiene.

Iliustracijos kūrė vaikai ir jų tėveliai.